Pietų Baltijos šalių šilumos ūkis siekia mažinti poveikį klimatui: Kretinga – tarp projekto dalyvių
Europos Sąjungos valstybės per pastaruosius dešimt metų sumažino priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pagerino energijos vartojimo efektyvumą, tačiau iškastinis kuras vis dar sudaro beveik 70 proc. bendrosios ES energijos. Šildymo ir vėsinimo sektorius sudaro apie pusę galutinio energijos suvartojimo, todėl jo transformacija laikoma vienu svarbiausių uždavinių. Šiame kontekste viso Baltijos jūros regiono miestai ir savivaldybės, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybė, ieško sprendimų, kaip centralizuotą šildymą paversti tvaresniu ir mažiau kenksmingu klimatui.
Šiuos tikslus įgyvendinti siekia 2024 m. liepos mėn. pradėtas projektas „DecarbonDHS“, kurio trukmė – 36 mėnesiai. Projekto veikloje dalyvauja ekspertai, mokslininkai ir energijos tiekėjai, kuriems pavesta mažinti anglies dioksido emisijas ir didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį centralizuoto šildymo tinkluose. Projekto koordinatoriumi veikia Lenkijos mokslų akademijos Skysčių srautų mašinų institutas (IMP PAN), atstovaujamas prof. Adamo Cenanio.
Pastaraisiais mėnesiais „DecarbonDHS“ komanda inicijavo ir prisijungė prie kelių tarptautinių renginių. Tarp jų – Baltijos šalių centralizuoto šildymo inovacijų forumas Gdanske, seminarai Lenkijoje ir Lietuvoje, studijų vizitas į „Stadtwerke Rostock AG“ Vokietijoje, taip pat dalyvavimas „Interreg Pietų Baltijos“ metiniame renginyje Bornholme, Danijoje. Šiose iniciatyvose dalyvavo daugiau kaip 250 savivaldybių, energetikos įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų atstovų, kurie aptarė centralizuoto šildymo skaitmeninimą, atliekinės šilumos panaudojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių integravimą.
Iki 2025 m. pabaigos numatyta parengti dvi pagrindines projekto ataskaitas. Pirmojoje, kurią rengia IWEN ir IMP PAN, bus įvertinta esama centralizuoto šildymo infrastruktūra, energijos struktūra, efektyvumas ir šilumos tiekimo anglies dioksido emisijos visame regione. Antrojoje, kurią IWEN rengia kartu su projekto partneriais, bus nagrinėjamas atsinaujinančių energijos šaltinių integravimo į šildymo tinklus potencialas, įskaitant galimybes didinti žaliosios energijos dalį ir mažinti taršą.
„DecarbonDHS“ konsorciumą sudaro 8 partneriai iš penkių šalių. Be IMP PAN ir OPEC Heat Distribution Company iš Lenkijos, projekte dalyvauja Vokietijos Energetikos transformacijos institutas (IWEN), Lietuvos energetikos institutas, Kretingos šilumos tinklų bendrovė ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, Bornholmo energetikos ir komunalinių paslaugų įmonė „Bornholms Energy & Forsyning“ iš Danijos bei Linėjaus universitetas iš Švedijos. Kartu dirbama ir su asocijuotais partneriais – Pietų Švedijos energetikos agentūra, Lenkijos savivaldybių asociacija „Euroregion Baltic“, „Lessebo District Heating Company“ ir „Stadtwerke Rostock AG“.
Informacija apie projekto eigą, pasiektus rezultatus ir būsimus renginius skelbiama interneto svetainėje www.decarbondhs.eu ir „LinkedIn“ paskyroje „DecarbonDHS“. Iniciatyva bendrai finansuojama iš „Interreg South Baltic Programme 2021–2027“ per Europos regioninės plėtros fondą (projekto numeris STHB.02.01-IP.01-0009/23). Kretingos rajonui projekte atstovauja Lietuvos energetikos instituto atstovė Eugenija Farida Dzenajavičienė, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus atstovė Julija Jakaitė bei UAB Kretingos šilumos tinklų atstovas Klemensas Kačinskas.