Senosios Impilties piliakalnyje – naujas stendas apie generolo V. Nagiaus‑Nagevičiaus tyrimus

Kretingos rajone esantis Senosios Impilties piliakalnis, laikomas vienu įspūdingiausių Vakarų Lietuvoje, papildytas nauju šiuolaikišku lauko informaciniu stendu. Jis įrengtas amfiteatro formos kuršių paveldo paminklo papėdėje ir skirtas lankytojams pristatyti piliakalnio istoriją bei tarpukariu čia vykdytus archeologinius tyrimus.

Kretingos rajono savivaldybė tęsia sumanymą sukurti vieningą lauko informacinių stendų tinklą svarbiausiems baltų kultūros paveldo objektams. Tai – kol kas visoje Lietuvoje neturintis analogo projektas. Pirmasis tokio tipo stendas 2023 m. buvo pastatytas Kretingos piliavietėje, vadinamajame Ėgliškių–Andulių piliakalnyje, ir sulaukė didelio žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio.

Senosios Impilties piliakalnio stendo turinį parengė žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, bendradarbiaudamas su Kretingos, Kauno ir Utenos muziejais bei privačiais asmenimis. Čia pateikiama ne tik informacija apie patį piliakalnį ir jo tyrimus, bet ir apie netoliese esančius kitus kuršių piliakalnius, mitologinius bei pagoniško kulto objektus. Pasak archeologo dr. Gintauto Zabielos, stende pateikta medžiaga yra tiksli ir vizualiai patraukli.

Istoriniai šaltiniai mini, kad Senosios Impilties piliakalnyje stovėjusi medinė Impilties (lot. Empilthen) pilis buvo Pietų Kuršo dalybų akte 1253 m. balandžio 4 d., o tuo metu ji atliko administracinio ir karinio centro funkcijas senovinėje kuršių Duvzarės žemėje. Šis piliakalnis išsiskiria ir tuo, kad jame fiksuotos dvi garsios karinės atakos: 853 m. jį puolė švedų karalius Olafas su vikingų kariauna, o 1263 m. – Livonijos ordino riteriai.

Senosios Impilties piliakalnyje 1933–1934 m. vyko apie 1000 kv. m ploto archeologiniai kasinėjimai, kuriuos organizavo Kretingoje gimęs brigados generolas Vladas Nagius‑Nagevičius (1880–1954) – vienas atkurtos Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas. Jo vadovaujama komanda tyrinėjo gynybinį pylimą, piliakalnio aikštelę, nustatė gyvenvietės pradžią romėniškuoju laikotarpiu (apie II a. po Kr.) ir aptiko unikalios konstrukcijos tunelį buvusių pilies vartų vietoje. V. Nagiui‑Nagevičiui šiemet po mirties suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas.

Naujajame stende įrengti trys besisukantys informaciniai kubai. Ant jų briaunų pateiktos 1933–1934 m. tyrimų ir radinių nuotraukos, dailininko Edvardo Tadevušo Stalmoko nutapyta pilies panorama bei aplinkinių archeologinių ir mitologinių objektų aprašymai su koordinatėmis. Kretingos rajono savivaldybės administracija už bendradarbiavimą dėkoja Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui ir Utenos kraštotyros muziejui. Primename, kad Kretingos rajone yra daugiausia Lietuvoje – 22 – kuršių genčiai priskiriami piliakalniai.